Pavadinimas iš albireo.lt forumo. Vieną vakarą prie jūros netikėtai prasigiedrijo ir kažkiek leido pažiūrėt į jauno Menulio pjautuvą ir prie jo prikibusią Venerą ir suteikė progą bent jau pabandyti prilaikyt vėjyje entuziastingai siūbuojantį štatyvą.
2011.12.27, ties Olando kepurės skardžiais.
Vilnius. 2011.06.15. Jau senokai bematytas reiškinys, buvo matomas bent kelias valandas
Saulės halas
Vilnius. 2011.06.13
Kažkas panašasu į halą, žiedai aplink besileidžiančią saulė, bet ko gero ne tai, labiau panašūs į dulkių sukeltus. Ir tai ne, tai ne lens flare’as, matomas buvo ir plika akimi, ir žinoma kur kas aiškiau nei pavyko užfiksuoti.
2011.05.22, autostradoje ties Gyneve
Retkarčiais (nors Fizikų gyvenimas sako, kad tai vos ne kas antrą dieną, gal tik aš nepastebiu) dangus pradžiugina neįprastais vaizdais – pvz. saulės halu (halo). Halai susidaro dangaus kūnų spinduliams lūžtant plunksniniuose debesyse (kurie 5-10 km aukštyje yra sudaryti iš smulkių ledo kristalų). Tokia savotiška vaivorykštė, tik nelyjant ir gal ne tiek spalvinga
2011.02.23, Vilnius
Kiek įdomesnis saulėlydis – angliškai sundog, moksliškiau parhella, pakankamai nedažnas reiškinys dėl ledo kristalų atmosferoje (žieminė vaivorykštė). Nelabai ryšku, teko stipriai (net pernelyg) tamsinti.
